Tam, kad galėtume kokybiškai teikti paslaugas Jums, mes naudojame slapukus, kurie yra išsaugomi Jūsų kompiuteryje. Paspausdami SUTINKU, Jūs patvirtinate, kad esate informuotas apie slapukų naudojimą mūsų tinklalapyje. Atjungti slapukus Jūs galite savo naršyklės nustatymuose. Sutinku X
Print header

Pensijų fondai

AVIVA pensijų fondai – tiems, kurie pasitiki profesionalais

  • Kaupkite pensiją oriai senatvei, jums padės ir valstybė
  • Rinkitės labiausiai jūsų investavimo poreikius, lūkesčius ir toleranciją rizikai atitinkantį fondą
  • Prisijunkite prie daugiau nei 225 tūkst. Lietuvos žmonių, kaupiančių pensijai su AVIVA
Pensijų sistema Lietuvoje
Kodėl AVIVA?
AVIVA pensijų fondai
Pensijų fondų rezultatai
DUK
Dokumentai

Senjorų skaičiaus didėjimas ir jų išlaikymas tampa vis didesniu iššūkiu net ir turtingiausioms ES valstybėms. Ne išimtis ir Lietuva. Statistikos duomenimis, beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų yra pagyvenę žmonės. Tai raudonas signalas ateities pensijoms: visuomenei senstant vis didesnis krūvis guls ant dirbančiųjų pečių.



Šiuo metu 2,3 dirbančių asmenų mūsų šalyje išlaiko vieną pensininką. Artimiausių kelių dešimtmečių prognozės liūdnos, darbingo amžiaus žmonių skaičius toliau mažės, o pagyvenusių asmenų – augs.

Išeitis viena: savo būsima pensija pradėti rūpintis patiems ir kuo anksčiau.



 Blogėjanti demografinė padėtis privertė valstybes diegti trijų pakopų pensijų sistemą, t. y. suformuoti tris šaltinius būsimai pensijai, kuri galėtų siekti bent 70 proc. pajamų, gautų prieš išeinant į pensiją. Lietuvoje trijų pakopų pensijų sistema pradėta įgyvendinti 2003 metais. 

I pakopa

Tai nekaupiamoji „Sodros“ senatvės pensijos sistema. Surinktos įmokos yra paskirstomi visoms socialinėms sritims, tuo pačiu ir šiandienos senjorams.

Ar lengvai išgyventume už 274 eurus per mėnesį? Tokio dydžio šiandien yra vidutinė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Ji sudaro tik apie 34% vidutinio darbo užmokesčio šalyje.Ar to pakaks išgyventi? O gyventi pensijoje oriai?

II pakopa

Siekiant palengvinti ateities pensininkų išlaikymo naštą valstybei, įkurti pensijų fondai, vadinamoji II pensijų pakopa (Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondai). Juose lėšas savo pensijai jau kaupia jau daugiau kaip 1,3 mln. Lietuvos žmonių.

Pasirinktoje kaupimo bendrovėje atidaroma asmeninė žmogaus (pensijų fondų dalyvio) pensijų kaupimo sąskaita. Nuo 2016 metų į ją kas mėnesį patenka:

  • 2 proc. bazinė įmoka iš jūsų mokesčių Sodrai
  • 2 proc. savanoriška įmoka nuo jūsų atlyginimo
  • 2 proc. įmoka nuo užpraeitų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio, mokama iš valstybės biudžeto lėšų.

Pensijų fonde kaupiamos lėšos yra investuojamos – už jas įsigyjama vertybinių popierių. Jūsų sukauptos pensijos dydis priklausys nuo pasirinkto fondo, kaupimo laikotarpio, atlyginimo dydžio, investicijų pelningumo.

Pensijų fonde sukauptos lėšos išmokamos tik sulaukus pensinio amžiaus. Priklausomai nuo sukauptos sumos, pensija išmokama vienkartine išmoka, dalimis arba įsigyjant anuitetą, t. y. kai tam tikrą laikotarpį išmoka mokama periodiškai. Pensijų fondų dalyviui mirus iki pensijos, jo sukauptos lėšos yra paveldimos ir išmokamos jo artimiesiems, priešingai nei „Sodros“ senatvės pensija.

Pavyzdys

Man 30 metų,
uždirbu 600 EUR prieš mokesčius
1.jpg

Iliustracinio pobūdžio skaičiavimai atlikti 2017 m. rugpjūčio mėn. naudojant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos banko, Sodros, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų bei Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijų parengtą pensijų skaičiuoklę www.pensijuskaiciuokle.lt. Visi pavyzdžiai skaičiuojami žmogui, kuris dirbti pradėjo būdamas 20 metų ir iki 2017 metų nekaupė savo pensijai II pakopos pensijų fonduose. Rezultatai teikiami šios dienos kainomis, remiantis prielaidomis, kad įsigyjamas anuitetas ir vidutinė metinė pensijų fondo grynoji investicinė grąža, įvertinus taikomus atskaitymus, sieks 2,5 proc. Investicijų grąža gali būti ir didesnė, ir mažesnė. Pensijų anuitetas yra privalomas, kai žmogui apskaičiuoto bazinio pensijų anuiteto dydis yra ne mažesnis kaip pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.

III pakopa

Specialistų vertinimu, norint oriai gyventi pensijoje, reikia užsitikrinti bent 70 proc. buvusių pajamų. Skaičiavimai rodo, kad iki 40 proc. buvusių pajamų sudaro „Sodros“ senatvės pensija, dar 20–30 proc. būsimos pensijos gausite kaupdami II pakopos pensijų fonde. Tačiau norint pensijoje gyventi oriai, reikėtų savo pajamas padidinti dar bent 10–20 proc. Šių pajamų šaltiniu gali būti papildomas taupymas per gyvybės draudimą.

Ilgalaikį taupymą per gyvybės draudimą skatina ir valstybė. Deklaruodami pajamas, dauguma taupančiųjų kasmet gali susigrąžinti iki 15 proc. sumokėtų gyvybės draudimo įmokų.

Daugiau informacijos apie taupymo būdus jums suteiks AVIVA finansų konsultantas. Registruokitės į asmeninę konsultaciją.


AVIVA pensijų fondai – tiems, kurie pasitiki profesionalais

  • Jau 225 tūkst. klientų pasirinko AVIVA pensijų fondus.
  • Nuo veiklos pradžios pensijų fondų dalyviams ir paveldėtojams jau išmokėjome beveik 18 mln. EUR.
  • Esame tarp 3 didžiausių pensijų kaupimo bendrovių Lietuvoje.
  • AVIVA „Europensija“ – geriausias obligacijų pensijų fondas Rytų ir Vidurio Europoje! „Fleming“ pensijų fondų apdovanojimai, Praha 2016

Mūsų pensijų fondai

2.jpg

Saugu ir patikima

Svarbiausias AVIVA tikslas – išsaugoti kapitalą, atsargiai ir nuosekliai auginti pelną bei atsakingai valdyti jūsų patikėtas santaupas. 

AVIVA pensijų fondų lėšos yra investuojamos tik į patikimus, pensijų fondų taisyklėse numatytus investavimo instrumentus, naudojantis AVIVA grupės praktika bei vadovaujantis aukštais investicijų valdymo standartais.

Pensijų fondo turtas, kaupiamas iš jūsų vardu įmokėtų įmokų, yra atskirtas nuo pensijų kaupimo įmonės turto ir nuo depozitoriumo turto.

Nuolatinė nepriklausoma kontrolė: gyvybės draudimo įmonių, vykdančių pensijų kaupimą, veiklą nuolat prižiūri Lietuvos bankas.


Siūlome jums savo pensiją kaupti viename iš trijų AVIVA valdomų pensijų fondų.

„Europensija“

„Europensija“ – tai konservatyvios investavimo strategijos fondas. Šio fondo investavimo rizika maža, nes jame kaupiamos lėšos investuojamos į vyriausybių skolos vertybinius popierius. Tačiau šio fondo tikėtina grąža nuosaikesnė.

Rekomenduojama rinktis, jei iki pensijos liko 7 ir mažiau metų arba jums priimtina mažesnė investavimo rizika.

Tikėtinos grąžos ir rizikos santykis:

„Europensija plius“

„Europensija plius“ – mažos akcijų dalies, subalansuotos investavimo strategijos fondas. Iki 30 proc. lėšų investuojama į akcijas, kita dalis – į skolos vertybinius popierius, todėl ilgalaikė grąža yra ganėtinai pastovi.

Rekomenduojama rinktis, jei iki pensijos liko 7–15 metų arba jums priimtina mažesnė už vidutinę investavimo rizika.

„Europensija ekstra“

„Europensija ekstra“ – vidutinės akcijų dalies fondas. Šio fondo investavimo strategija rizikingesnė, tačiau per ilgą laikotarpį galima tikėtis didesnio investicijų prieaugio. Net ir smarkesni šio fondo vertybinių popierių kainų svyravimai per ilgą laikotarpį tampa mažiau reikšmingi ir leidžia tikėtis didesnio prieaugio.

Rekomenduojama rinktis, jei iki pensijos 15 ir daugiau metų arba jums priimtina vidutinė investavimo rizika.

Daugiau informacijos apie pensijų fondus jums suteiks AVIVA finansų konsultantas. Registruokitės į asmeninę konsultaciją

Atskaitymai apskaičiuoti siekiant užtikrinti, kad klientų lėšos būtų saugiai ir profesionaliai valdomos.

Investavimo rezultatai



„Europensija“

„Europensija plius“

Pensijų fondo „Europensija plius“ metinė ataskaita (2014 m.).

„Europensija ekstra“

Pensijų fondo „Europensija ekstra“ metinė ataskaita (2014 m.).  
Pensijų fondo „Europensija ekstra“ I pusmečio ataskaita (2014 m.). 
Pensijų fondo „Europensija ekstra“ metinė ataskaita (2013 m.). 
Pensijų fondo „Europensija ekstra“ I pusmečio ataskaita (2013 m.). 
Pensijų fondo „Europensija ekstra“ metinė ataskaita (2012 m.). 
Pensijų fondo „Europensija ekstra“ I pusmečio ataskaita (2012 m.). 

Lyginamieji indeksai

Taikomi atskaitymai

Ribos anuitetui